dvigubis

dvigubis, -ė adj. M žr. dvigubas 1: Užtai atsivėrė visokiems apgavikams ir persenusiems arkliavagiams pelnas dvigubis VŽ1905,147. Bet tas kaži kas ėmė pasipūtė ir pasidarė dvigubis Blv. dvigubiai adv. PP19: Tus perų korius pri kits kito sustatykit taip, kad bitės tarp jų visur galėtų dvigubiai vaikščioti ir landžioti S.Dauk. Jeigu namie gyveni ramiai, tai už manęs dvigubiai V.Piet.